Galingas LT

Idėja gimė sudėjus įgytas žinias informacinių technologijų bei automobilių srityse: geresnę dviejų pomėgių sintezę greičiausiai būtų sunku surasti. Apie praeitį daug pasakoti nesame linkę, tačiau iš šiurkščiai įstatymus pažeidinėjančių įsilaužėlių išaugome į legalius įsilaužėlius – automobilių mėgėjus.

2006 metais “Galingas LT” įkūrėjui nusprendus pomėgį paversti darbu, palengva išaugome į komandą. Šioje srityje nesame išradėjai, tačiau pirmieji Vilniuje pasiūlėme kokybiško čip tiuningo paslaugą įperkamą kiekvienam klientui.

ECU

ECU (angl. Engine Controlling Unit) – kompiuteris, valdantis variklio su elektronine kuro įpurškimo sistema, darbą.

Pagrindiniai gamintojai: Bosch, Siemens – Continental, Delphi, Denso, Magneti Marelli. Taip pat – AC Delco, Hitachi, Mitsubishi, Ford EEC, Visteon, EFI, Lucas, TRW, Motorola, Phoenix, Sagem, Sisu, Temic, Transtron, Valeo ir kt.

Kuo naujesnis automobilis – tuo sudėtingesnis variklio valdymo procesas, didesnis kompiuterio našumas bei proceso valdymo programos sudėtingumo lygis.

TIKSLAS

Kaip jau supratote, mūsų tikslas – išgauti gamykloje paliktą variklio tobulinimo ir tolimesnių modifikacijų rezervą ir sumažinti kuro sąnaudas, kiek tai įmanoma, ypač dyzeliniu kuru varomiems varikliams.

Be to, daugelis modernių variklių turi identiškas, tačiau skirtingo galingumo modifikacijas. Tai galioja tiek lengviesiems, tiek sunkiesiems automobiliams, bei traktoriams. Turime daug konkrečių pavyzdžių, apie kuriuos mielai papasakosime.

+20-50%

Tiek dažniausiai galima pridėti variklio galios bei sukimo momento. Dažnas modernus variklis su turbina turi nemažą galios ir sukimo momento rezervą.

Esminiai pokyčiai išgaunami koreguojant variklio valdymo programos esminius parametrus: kuro kiekį bei jo slėgį, turbinos slėgį bei valdymą, kuro įpurškimo trukmę bei kampą, sukimo momento, greičio apsukų ir kitus ribotuvus, įvairių daviklių parametrus ir t.t.

Modifikuojant už ekologiją atsakingų komponentų valdymo procesą, taip pat dažnai galima gana efektyviai sumažinti kuro suvartojimą.

EKONOMIŠKUMAS DYZELINIAMS VARIKLIAMS

Vidutinis galios padidinimas “neprievartaujant” variklio ir transmisijos mazgų siekia 20-30%.

Tačiau iš kur dyzeliniame variklyje atsiranda papildomas ekonomiškumas? Kuro sąnaudos dyzeliniams varikliams važiuojant normaliais režimais sumažėja iki 15% (vidurkis – 8-10 %). Sudarant naują variklio valdymo programą koreguojama daug parametrų, tačiau šiuo atveju – pagrinde dėl didesnio ir efektyviau išnaudojamo sukimo momento vairuotojui atsiranda galimybė naudoti šiek tiek mažiau kuro, norint važiuoti ramiai ir ekonomiškai. Paprastai kalbant, sunaudoti kiek mažesnį kuro kiekį, pagaminant tą pačią jėgą. Jokių stebuklų, tik fizika ir žinios.

ATSIPERKAMUMAS

Kodėl apsimoka programiškai tobulinti variklį? Papildomas galingumas ir didesnis sukimo momentas – tik dalis profesionalaus chip tiuningo rezultato. Išlieka galimybė toliau vairuoti ramiai ir papildomai taupyti kurą efektyvesnio sukimo momento bei programinių nustatymų dėka, tuo pačiu turint didelį galios rezervą, kurį momentaliai galima panaudoti.

Optimalus chip tiuningas lengvąjam automobiliui su dyzeliniu varikliu statistiškai atsiperka po 10.000-20.000 km., vilkikams – kone dvigubai greičiau, traktoriams – po 500-800 motovalandų. Be abejo, konkretūs rezultatai priklauso nuo variklio darbinio tūrio, konstrukcijos, programos preciziškumo, vairavimo stiliaus bei techninės būklės.